KOKS TAVO KEVALAS?

Vieną kartą atlikdama autentiško judesio praktiką pajutau, kad nusimetu žemės riešuto kevalą nuo savo kojų. Prieš judėdama, net nežinojau, kad ten yra kažkoks kevalas, jis tiesiog iškilo į mano sąmonę proceso metu ir man tai sukėlė įvairių pamąstymų.
 
Juk mes visi turime savo kevalus, kažką kas mus saugo, bet tuo pačiu ir riboja. Koks tavasis? Kietas, minkštas, šiurkštus, spygliuotas, kiauras ar vientisas? Kažkada kai jį įsigijome jis turėjo rimtą funkciją, kad mes išgyventume. Nuo ko saugo tavasis kevalas? Nuo kritikos, atstūmimo, nesėkmės, pažeminimo, skausmo, gėdos, bejėgiškumo?
 
Ar gali užrašyti iš ko susideda tavo kevalas? Gali užsimerkti, bandyti pajausti savo kūną ir jo vietas, kurios galėtų būti lyg apgaubtos tuo dangalu, gal tai rankos, galva, viršutinė kūno dalis, o gal visas kūnas. Pajausk tai, kaip tavo kūnas jaučiasi tame kevale? Kokią naudą gauna ir ką praranda tavo kūnas ir tu, būdamas tame kevale?
 
Siūlau viską rašyti, tokiu būdu daug lengviau pastebėti savo mintis.
 
Pastebėk iš ko susideda tas kevalas: kokios spalvos, faktūros, medžiagos,  temperatūros? O jeigu tas kokybes išreikštum per žodžius, kokie įsitikinimai ten yra, kokie jausmai gyvena? Ar tau tai tinka? Ar tu jais nori ir toliau tikėti?
 
Dabar tu matai kur tu esi. Tai nei blogai nei gerai. Tiesiog taip šiandien yra. Tada, kai pamatai kur esi, gali sąmoningai nuspręsti, kaip nori, kad būtų toliau.
Vien pastebėjimas tos realybės, kurioje esi, tų įsitikinimų, kuriais tiki, jau duoda pokytį, nes mes žinome daugiau nei žinojome prieš tai ir jau tapome kitokie, taigi tai kažkaip atsilieps mūsų elgesiui gyvenime.
 
Linkiu pastebėti savo kevalus ir nuspręsti, kokio santykio su jais norime, ​