AUTENTIŠKAS GYVENIMAS

Esu psichologė Inga.
Šis tinklalapis yra viena iš mano autentiškos išraiškos formų. Jame dalinsiuosi tuo, kuo gyvenu, ko mokausi ir kas tikiu, padės ir jums gyventi didesnėje darnoje ir harmonijoje su savimi bei pasauliu. Kai leidžiame sau būti savimi nuoširdžiai - tada gyvenimas prisipildo įvairiausių spalvų ir galime tapti tuo, kuo gimėme tapti!
Kviečiu jus skaityti, praktikuoti, komentuoti, rašyti man atsiliepimus ir dalintis savimi su aplinkiniu pasauliu.
Nes tai, kuo daliniesi - auga.

Kuo giliau šaknys į žemę – tuo aukščiau šakos į dangų. Aukime.

Būna žmogus sako: „noriu džiaugtis, mylėti, jausti pilnatvę, bet nenoriu jausti „nemalonių jausmų“ – baimės, kaltės, pykčio, liūdesio ir t.t.“. Yra noras stebuklingai „prašokti“ ir dar kartą išvengti jausti, to, ko nenoriu priimti. Dar kartą nematyti. Ir tiesiog, rasti ramybę. Be abejo, sutinku, leisti sau susitikti su savo jausmais, asmenybės dalimis, kurių nenorėjome matyti – gali būti labai sunku ypač jeigu daug metų bandėme nuo to bėgti. Visgi, tikiu, kad kito kelio į vidinę ramybę tiesiog nėra. Kaip ir A. Mamontovas dainavo "tu liūdėt nebijok, tu liūdėt nebijok, nebijok liūdėti, nes tiktai liūdesy, nes tiktai liūdesy sielos džiaugsmas".
Skaityti daugiau "Pagalbos sau" skiltyje

kūno resursai nerimui mažinti

Pastebėjau, kai aš nerimauju aš prarandu viso kūno sąmoningumą, ir susitelkiu tik ties galva. Paprastai tariant "aš bunu galvoje". To pasėkoje nerimas tik didėja, minčių ratas sukasi vis intensyviau, galvoje chaosas, neįmanoma realybės matyti aiškiai ir priimti tinkamus sprendimus tolesniems veiksmams, norisi bėgti, kažko imtis, kad tik tas nerimas sumažėtų. Kai pajaučiu, kad kyla nerimas ir atsiranda tendencija “iššokti iš savęs”, aš valingai grąžinu dėmesį atgal į kūną.
Skaityti daugiau "Mano kūnas- mano namai" skiltyje

KAI KŪNAS SAKO "NE"

Gana dažnai sutinku žmonių, ypač savo klientų tarpe, kai nebeaišku – ko aš noriu, ką aš jaučiu, ką aš manau apie vieną ar kitą dalyką gyvenime. Aš pati daug gyvenimo laiko praleidau daug analizuodama ir mąstydama, filosofuodama, tačiau, dabar remdamasi savo patirtimi, gyvenau daugiau „galvoje“ ir iš tikrųjų jaučiausi netvirtai, lyg trūko stabilumo ir žemės po kojomis, galima tai vadinti ir ramybe, užtikrintumu bei pasitikėjimu.
Mokydamasi įsisąmoninti kūno siunčiamus signalus, kiekvieną akimirką, supratau, kad jame galiu rasti saugumą, tada, kai jaučiu jį visą, o ne tik galvą.
Skaityti daugiau "Mano kūnas - mano' namai skiltyje

PALEISTI, TAI KAS SENA - ATSINAUJINTI

Mane įkvepia artėjantis pavasaris. Peržiūrėkime ir išsikuopkime savo vidų. Kad galėtume būti laisvesni ir laimingesni, šviežesni. :)
Nuo šiol tris savaites kasdien aš dalinsiuosi psichoemocinės higienos pratimais, kuriuos esu išbandžiusi ir pati. Juos galime atlikti kasdienoje. Tai yra pasimatymo su savimi akimirkos dienos eigoje, kad galėtume sustoti ir įsiklausyti į save, skirti sau dėmesio, supratimo, įsiklausymo ir meilės.
Skaityti daugiau "Pagalba sau" skiltyje

Kūno ir judesio terapija moterims

Kviečiu sustoti, bent kelioms akimirkoms. Atsigręžti į save ir į gyvenimą, kuris reiškiasi per Tave.
Šie susitikimai skirti Tau jeigu:
- Nepasitiki savimi, nuvertini save
-  Jautiesi nerimastinga/as
-  Ilgiesi gyvenimo džiaugsmo
Skaityti daugiau "Renginiai" skiltyje

būk - ištikimas sau!

Šiandien rytą pradedu su kava ir Simon Haas „Dharmos knyga“, išleistos leidyklos "Retas paukštis". <3
Joje buvo paminėta Šekspyro mintis „Svarbiausia gi – būk ištikimas sau.“ Ir pagalvojau, gi aš apie tai svarstau nuo paauglystės. Jau daugiau nei dešimt metų ieškau būdų, kaip man labiau būti ištikimai sau. usiai suvokiu, ką man reikštų kiekvieną momentą būti ištikimai sau.
Skaityti daugiau "Dienoraščio" skiltyje

TERAPINIS BUVIMAS. DOVANA.

Didžiausia dovana, kurią žmogus man gali duoti yra jo besąlygiškas buvimas pilnu dėmesiu su manimi. Kai susitikime su žmogumi jaučiu, kad aš turiu erdvės išgirsti save, suprasti ką jaučiu ir tuo pasidalinti su kitu. Kai galiu turėti tiek laiko kiek man reikia, kol išgryninsiu ką noriu pasakyti arba patylėsiu kartu.
Kai jaučiu, kad mano žodžiai palietė kito žmogaus širdį ir jis išgirdo „kur aš esu“. Kai jis nesistengia kažkaip manęs „išgelbėti“, patarti, pakeisti, o tiesiog ateina su manimi pabūti ten, "kur aš esu".
Skaityti daugiau "Dienoraščio" skiltyje

Draugaujame jau 10 metų, nejaučiu susidomėjimo savo partneriu

Man kyla įspūdis, kad Tu viduje svarstai – geriau tokie santykiai negu jokie. Tokį sprendimą palaiko Tavo baimė nesusirasti kito partnerio. Norisi pakalbinti Tavo baimę? Kuo ji pagrįsta ir kokie įsitikinimai ją maitina?
Žmonės turi įvairių įsivaizdavimų ir baimių, kurios kyla kartu su noru daryti pokytį. Koks yra Tavo baimės scenarijus? Kas blogiausiu atveju gali nutikti? Ir ar realu, kad tai ir nutiks?
Skaityti daugiau "Klientų laiškai" skiltyje

Kūno ir psichikos ryšys, arba kaip veikia Kūno ir judesio terapija

Dirbdama su žmonėmis, kurie išgyvena depresiją ir nerimo sutrikimus, pastebiu, kaip tai, ką žmogus mąsto, atsispindi jo jausmuose, o tai, kaip jaučiasi – kūne. Visi trys lygmenys yra betarpiškai susiję. Galime sakyti, kad jaučiamės atsipalaidavę, bet pakelti, įtempti pečiai, pagreitėjęs paviršinis kvėpavimas išduos vidinę įtampą. Pradėdami įsisąmoninti kūno siunčiamus ženklus per pojūčius, mes lyg atgauname savo vidinį kompasą, kuris mums nuolatos rodo kelią.
Skaityti daugiau "Rašau" skiltyje

Mano vidiniai namai

Aš atradau namus savyje. Per meditaciją, per psichoterapiją, per tikrą autentišką susitikimą su kitu žmogumi. Ir iš tiesų tai ko ilgai ieškojau randu savyje kiekvieną akimirką, kai nusprendžiu grįžti.
Tas vidinis žinojimas lyg švyturys naktį, gali mane "grąžinti namo" iš įsitrigimo proto labirintuose ar jausmų jūrose.
Skaityti daugiau "Dienoraščio" skiltyje

Visą laiką su juo pykstamės

Klausimas: Esu perfekcionistė, bet ne visada. Gyvenimas priveda prie tokios būsenos, kokią jaučiu dabar. Vyras retai būna Lietuvoje, bet, kai būna, visą tą trumpą laiką pykstamės. Kol vyro nėra, visus darbus dirbu viena. Jaučiu nuolatinį nuovargį ir didelę naštą, atsakomybės jausmą už visus. Visi laukiame, tvarkomės, kad grįžus nekiltų pykčių, matytų kaip laukiame.
Skaityti daugiau "Klientų laiškai" skiltyje

Kaip gyvena mūsų širdys?

"Norų impulsai, kylantys iš širdies ir harmoningai rezonuojantys visame kūne, turi didelį gyvybinės energijos ir gyvenimo džiaugsmo užtaisą. Nė vienas sugalvotas teisingas noras ar suformuotas protingas tikslas šio užtaiso neturi”, – rašo L. Vėželienė savo knygoje “Septynios didžiosios nuodėmės psichologo kabinete”.
Apie ką pagalvojus norėtųsi šokti nuo sofos ir bėgti tai įgyvendinti, jeigu sau leistume?
Skaityti daugiau "Pagalbos sau" skiltyje

kiekvieną dieną galime tapti truputį geresniais

Visiems nutinka situacijų, kai vienaip ar kitaip pasielgę vėliau gailimės ir tyliai (arba garsiai) save graužiame “kaip aš galėjau taip pasielgti, pasakyti, sureaguoti?”. Kartais priimam sprendimus, kurie vėliau pasirodo nebuvo patys naudingiausi mums. Juk visi mes kartais suklystam, padarom geriausia ką galėjom padaryti su turima informacija ir patirtimi.
Skaityti daugiau "Dienoraščio" skiltyje

Kas tave gaivina, o kas naikina?

Visi mes turime teisę ir laisvę pasirinkti. Ar gebame atskirti kas mums yra gerai, o kas blogai? Kas mus augina, o kas žlugdo? Kokie žmonės, situacijos, darbai, mūsų įpročiai, mintys, veiksmai prisideda prie mūsų gerovės, o kurie skandina į destrukcijos ir nelaimingumo pelkę?

- Taigi, kaip atskirti, suprasti kas mums geriausia?
- Suvokti, ką jaučiame. Pagalvokime, prisiminkime kiekvienas iš mūsų kada mes jaučiamės įkvėpti, entuziastingi, džiugūs, ramūs, laimingi? Tai yra akimirkos, kai mes susijungiame su savo siela ir jos natūralia prigimtimi – būti laimingai. Tik tu geriausiai žinai, kas tau geriausia, jeigu sakai sau tiesą.
Skaityti daugiau "Dienoraščio" skiltyje

Koks tavo dydis?

Mes, žmonės, kartais bandome apsiauti per didelius arba per mažus batus. Įsivaizduojame, kad esame kažkas kitas nei esame iš tikrųjų. Kartais nuvertiname save, vis jaučiamės nepakankami, nemokantys, negražūs, nedrąsūs, neverti, nemylimi ar nemylintys ir vis labiau ir labiau traukiamės, kūprinamės, slepiamės. Arba priešingai – negebame įvertinti savo kompetencijų ribų, prisiimam per daug atsakomybių, kurių negalime išpildyti, išsikeliame nerealistinius tikslus.
Skaityti daugiau "Dienoraščio" skiltyje

SUSITIKIME!

Kai susitinku su kitu žmogumi fiziškai, nebūtinai iš tiesų susitinku vidumi. Tikiu, kad dauguma esame tai patyrę. Kartais pabendravus su žmogumi jaučiuosi, kad nebuvau pamatyta, iš tikrųjų išgirsta, ir išsiskyrusi jaučiu tokį vidinio vienišumo jausmą, dėl to, kad nesusitikom.
Tyrinėju save. Ar iš tikrųjų gebu klausyti nuoširdžiai? Ar galiu pasiūlyti savo buvimą kitam žmogui, ar galiu duoti erdvę kito žmogaus pasauliui išsiskleisti mūsų santykyje čia ir dabar.
Skaityti daugiau "Dienoraščio" skiltyje

"Labas rytas, lietuva" laidoje kalbame apie "perdegimo sindromą"

Balandžio 13d. laidoje su Egel Daugėlaite kalbėjome aktualia šių dienų tema - "perdegimo sindromą". Jeigu jaučiamės fiziškai ir emociškai išsekę, trūksta motyvacijos ne tik darbe, bet ir kitose gyvenimo srityse, kyla noras atsiriboti nuo santykių, jaučiamės prislėgti emociškai, patiriame bejėgiškumą, jaučiame psichosomatinius negalavimus - galvos, nugaros, skrandžio ar širdies skausmus - gali būti, kad artėjame prie "perdegimo".
Daugiau apie tai galite sužinote laidos įraše.

Ką šiandien renkiesi: smalsumą ar atsargumą?

Šiomis dienomis mokausi šokio terapijos taikymo metodų ir vienas iš seminaro perliukų, kuris man asmeniškai surezonavo buvo "Ar galite leisti jūsų smalsumui būti didesniam, nei jūsų atsargumas"? Mane šie žodžiai išlaisvino. Be abejo atsargumas ir baimė turi savo reikšmę, mus jie apsaugo nuo pavojų ir pan., bet gi visi jaučiame, kad dažnai tai ir suvaržo ir apsaugo nuo sėkmės, laimės, naujų pažinčių ir visapusiško augimo.
Skaityti daugiau "Dienoraščio" skiltyje

Kaip sugriauti pasitikėjimą savimi?

Pasitikėjimo savimi tema yra ypatingai aktuali žmonėms. Kartais šią temą lengviau suprasti pateikiant šiek tiek kitokiu formatu.
Prisimink tam, kad taptum kažkurios srities profesionalu, turi praleisti valandų valandas treniruodamasis. Kuo ilgiau ir nuosekliau užsiimsi aprašytais žingsniais, tuo greičiau išsiugdysi nepasitikėjimą savimi. Tad nedelskime ir imkimės darbo!
Skaitykite visą straipsnį skiltyje "Rašau"

Ką daryti, kai jauti tai, ko nenori jausti...

Mes – žmonės. Gyvendami šiame pasaulyje neišvengiamai jaučiame plačiausią spektrą jausmų ir emocijų. Tačiau ar gebame įsisavinti savo emocijas? Derėtų! Būtent leidimas sau jausti padaro mus gyvais, kvėpuojančiais pilnais plaučiais, įkvėptais gyvenimui, mylinčiais ir laimingais. Deja, daugelis iš mūsų esame išmokę slopinti savo jausmus ir autentiškas reakcijas. Jausmų reiškimo būdus dažnai atsinešame iš vaikystės, kai aplinkybės, kuriose augome palaikė arba atstūmė mūsų natūralias emocines išraiškas.
Skaityti daugiau "Rašau" skiltyje

Koks tavo kevalas?

Juk mes visi turime savo kevalus, kažką kas mus saugo, bet tuo pačiu ir riboja. Koks tavasis? Kietas, minkštas, šiurkštus, spygliuotas, kiauras ar vientisas? Kažkada kai jį įsigijome jis turėjo rimtą funkciją, kad mes išgyventume. Nuo ko saugo tavasis kevalas? Nuo kritikos, atstūmimo, nesėkmės, pažeminimo, skausmo, gėdos, bejėgiškumo?
Ar gali užrašyti iš ko susideda tavo kevalas?
Sk aityti daugiau "Pagalbos sau" skiltyje